- šelauk
- šelaũk interj. NdŽ, KŽ, LKGII717, Plv, Lkš, Vl, Jrb; L, Rtr šalin, lauk (ppr. sakoma varant šunį): Šelaũk, tu netikėli! Gl. Šelauk iš triobos! Rs. Šelaũk, tu šunie! Slv. Na, kad taip, tai šelauk brudą iš namų! Negerti daugiau! V.Piet. ^ Kas per daug, tai šelaũk Skr, Nm; LTR(Vlkv, Šmk).
◊ neĩ čiučiù, neĩ šelaũk sakoma apie žmogų, kuris praeidamas nesisveikina: Prabrūškino pro šalį neĩ čiučiù, neĩ šelaũk nepasakęs Grš. nė̃ sudiẽ, nė̃ šelaũk sakoma apie žmogų, kuris išeidamas neatsisveikina: Nė̃ sudiẽ, nė̃ šelaũk, nė palik, nė išgraužk Snt.
Dictionary of the Lithuanian Language.